mažuomenis

mažúomenis sm. ppr. pl. (1); Ak mažas daiktas, smulkus gyvulys ir pan.: Mažúomenius (šaukštus, šakeles, peilius) sukrauk skyrium Ėr. Čia tam name (tvarte) uždaryti mažúomeniai (avys, kiaulės) Ėr.